reiso numeris...

Argi viskas taip paprasta?!... skaiciuoti zvaigzdes, kai taip beprotiskai salta pirstu galiukuose... Ieskoti pasiklydusio kristolinio kumeliuko ir galvoti apie saule.

Kartais tiesiog keista stoveti ir laukti. Zalios sviesos. Saulelydzio. Laukti, kol istirps sniegas. Kada uzgis ta skyle. Prazys alyvos. Kol nusileis lektuvas. Kol akys nusisypsos.

Laukti yra paprasta. Zarstyti laika nuogais delnais. Rankom, nulipdytom is sniego. Tu isejai. Ne, tiesiog nuejai isvirti arbatos. Sienos, kurios neatskiria. Laikas, atskiria laikas. Viska padalina i lygas vienodas dalis. Arba sukapoja nesivargindamas galvoti apie proporcijas...
Lektuvai vis kyla.
Lieka laukimas. Toks paprastas ir saltas. Saule vis dar negrizo, o naktys tokios ilgos.
Klausiu ar vis dar turiu jegu... Klausiu, ar noriu, ziureti i tuos kylancius lektuvus, i krentanti sniega, i purvinus batus ir i keistai pakrypusia vilti.

Laukti yra paprasta
nes viskas sukasi ratu

nors niekas nesikartoja...