O aš norėčiau visą laiką gerti jauną vyną.
Palikdamas save pakilt pas dievą.
Nes angelai atskridę mano sielą kviečia,
Suprasti dvasios, dvasinį tikėjimą.
Batus man lieps nusiauti ir palikt už durų,
Bet aš ten savo kryžių nešiu melstis.
Gal šventas Nikolajus mane jūroje išgelbės,
Ikonomis nurodydamas kitą krantą.
Atėjęs pastatysiu žvakę degti,
Kad ugnimi apsaugočiau šventuosius.
Kančia, tikėjimu ir meile užsiklojęs,
Kaip pranašas statysiu savo baltą bokštą.


Cezaras





