Taip kalbėjo Usonifuras (V)

Mūsų sąmonėje gyvenimas yra toks darbas. Jį reikia visuomet gerai ir taisyklingai atlikti. Žongliruoti kaip ant lyno. Nepadėk kojos, kur reikia, žiūrėk, ir sėdi griovy. Mūsų darbas – kapas, kurį kasdien vis giliau ir giliau sau kasame. Prarausiame vieną žemės sluoksnį, reikia įveikti jau kitą. Mūsų gyvenimas neapsieina be darbo. Bedarbis nyksta, dūlėja, tarsi naikinamas iš vidaus, užgraužia save: už ir prieš. Aklavietė didėja beieškant atsakymo. Tereikia pažengti žingsnelį, ir vėl viskas stovi vietoje. Mūsų gyvenimas – darbas. Sąmonė – mūsų darbas, joje verda įvairiausios mintys, cirkuliuoja kraujas. Pastebėjus sąmonėje atsiradusį ritmą, mums reikia juo ir judėti.

Jei esi maksimalistas, dirbk iki nukritimo vis spartėjančiu ritmu, nes to reikalauja tavasis sąmonės ritmas.

Jei tenkiniesi mažu, dirbk, kol nusibosta, o po to ilsėkis.

Taip visuomet būna sąmonėje. Ir ne tik joje, - postringavo Usonifuras.