Ant jūros kranto

Gausybę gintaro, maišelių ir krevečių
Ant jūros kranto išmeta banga.
Nuplautas smėlis nuo rankų žemiečių,
Išplauta grožiui vėl slapta anga.

Suklykia šaižiai atminty žuvėdros,
Jos vėl nubaido vakaro šviesa;
Tu manyje surasi rytą giedrą,
Galėsi vaikščioti linksma ten ir basa.

O mano mintis vėl pripildysi ugnim,
Kuri uždegti jūra sugebėtų.
Tu būsi visą amžių su manim,
Bet tik kad šito nieks nepastebėtų.