Akmuo

Akmuo tai liudesio portretas,
Akmuo sukaupes liudesio gaidas,
Akmuo tai visiskas vienatves atspindys,
Akmuo,o jis vis saltas ir saltas,
Akmuo kas su juo atsitiko ,kad niekaip
Neykaista jo sirdis.
Akmuo ant jo samanos ir kerpes pradejo augti.
Akmuo is liudesio sustingo.
Akmuo galbut kadaise buvo zmogus,
Bet kas ji priverte apaugti samanomis,
Ir skleisti salty nuo saves ir dvelkti
Sunkia gyvenimo nasta?
Juk uzsidejes akmeny ant kupros toli nenukeliausi
Ir liksi guleti palei kelia pavirtes
Stumdomu, metomu akmeniu.

Akmuo senai neverke ,jo asaros giliai pasleptos
Saltyje, jos ten ir sustingo.
Nes vienatve sustabdo laika,sustabdo musu jausmus
Sustabdo asaras.
Ir tuo paciu zmogau tu virsti
Saltu, bejausmiu akmeniu,gulinciu
Ant zemes dregnos,karts nuo karto
Numestu kitur
Ir liksi tu akmeniu:
Negalinciu iziebti jokiu jausmu,
Negalinciu pravirkti,ar pasakyti zodzius,
Kuriuos visa laika norejai istarti,
Bet nespejai ar issigandai...