Grybavimo ypatumai

- Na, jei už kelių minučių nerasiu grybų, eisiu ieškoti baravykų, - garsiai ištarė ežiukas, kulniuodamas per kemsynus, aukštas pievas, šakas ir rąstus. Jis jau pora valandų ieškojo baravykų, nes iš tikro iki šiol ir nerado jokio grybo. Pamanė, jei jau nėra nė vieno gero grybo, tai tada galima būti ir išrankiam. Kam ieškoti lepšio ar kokio guduko, jei galima taip pat nesėkmingai ieškoti ir didelio skanaus baravyko. Kaip koks eigulys matavo mišką skersai išilgai ir valė jį nuo šungrybių. „O visgi jie gražiai skrenda...“ - mąstė sau ežiukas.  Bet vienas nuspirtas senas kukurdvelkis tėškėsi į artimiausią eglę ir paskleidė dūmų debesį. Jaunasis grybautojas nebuvo matęs tokio grybo. Dėl to  baisiai persigando ir ėmė bėgti kiek kojos neša per visas duobes, kelmus ir pelkėtus dirvonus. Jis kliuvo už šilbaravykių, perkūnbaravykių, raudonikių, žvynabudžių, ūmėdžių, grūzdų, sutrypė visą tiltą rudų guočių, ir galiausia užšoko ant visos  kukurdvelkių šeimynos...