Tavo žaidimų mergaitė stiklinė-
Skamba jausmo vitražas kai tyli.
Kai kalba-tavo juoko kaimynė-
Tiesa, neišdrįsta, kol tu neprabyli.
Kai aukoji savo laisvei jos laiką
Ant aukuro- jūsų žodžių jautrumą
Ji iškvepia dieną, nors skonį palaiko
Tarp lūpų- vien tik ilgesio dūmas.
Kvapas primena Fenikso mirtį-
Pelenuose atgimimo žarijos
Tavo laisvė, tai tavo ir kirtis
Po jo šukės ir baltos lelijos.
******
Iš pelenų lyg iš aukso kiaušinio-
Meistro Švelnumo rankos auksinės
Tu ir vėl pamiršai, o jis žino:
Tavo žaidimų mergaitė stiklinė.