likimo ironijos nuotrupos

nulaužęs šaką
nustojo augti pats ,o vis tikėjosi
kad dar kas nors suklys
ir staigiai mirė jo akis
kaip lašas prakaito paskendo sielvarto duobės
dugne labai tamsu ir nėr kur kojos pastatyt tik slyst bedugnėn
išvypo batas
ir palaižęs tėviškės artumo aromato sukliko nesavu balsu
- ne aš ne man ir ne mane turėjai teisti
Dieve, kur neteisybė dingo? Nejau visur tik teisūs liko?...
liko liko liko........
jis vienas
jis vien
ji.................