Perbėgau katinui šiandien aš kelią,
lai įsikanda dabar į pelę,
nusuks mergiotei galvą degloji -
giliai ant kalno vis tiek dainuoja,
nušaus kaip arklį sparnu pašautu -
vijokliu sienom naktį atšliaušiu,
kantrybės siūlais čyruosiu dainą,
aklom lakūdrom kol tave graibo.
Kur biesas nešė ten ir pridžiūki,
o rojaus vaisiai pavirs griaužtukais..