Bundu

Bundu, jau akys plyšta. Gal gali užsiūti 
voratinklio gija? Ar saulės spindulėlį 
nukirps kregždutės uodega aštria rugpjūty?
O laikrody man rytas vėl skaičiuoja smėlį.

Verčiuosi aš ant kito šono. Kaip plokštelę
pabodusią verčiu. O smėlis niekur byra.
Sacharoj aš? Kodėl oazės saulėj želia
ir šaudo apsnūdimą vieversio klavyrai?

Voratinklyje laikas supas - daug jis gali.
Pasupk sapnelį mano. Spėsiu atsikelti!
Kam žadini rytais barstyt smėlius po šalį,
kur vakaras į seklumą atplukdo valtis.