Palydos

Berods užsibuvau ir daros šalta
Iš horizonto besismelkiąs gaudesys
Tyliu murmėjimu bangas pašiaušęs
Burtažodžiais putotais tuoj rašys

Pakrantės smėlį, iškamuotą pėdų,
Vėsia ranka pridengs tarytum nuodėmę
Paikų prisiminimų sočias kopas
Ir širšių pulką ieškantį įrodymų

Tuščiam pakelyje nuo chalvos, o gal laimės,
Smėlėtais pirštais sugrūstos į burną,
Ir aitvarą suplyšusia širdim, įsviestą
Į cigarečių priaukotą urną.

Tuoj raudomis praskys dangaus klajūnai
Dar prieš akimirką atrodę tokie orūs
Liks tik iš nuovargio sunykęs  spindulys -
Sekundė po rodykle pasikorus.

Užsibuvau ir daros šalta
Ir paskutinis blyksnis, glemžiamas vandens,
Ištars: - sudie, palydos baigtos…
- Ateik rytoj pasveikinti rudens


_______________
2004 ruduo