Žygyje II

-  -  -  -  -  atsiremti
į pūgą,
        tarytum į sieną:
toli nuėjai-
        o vis nematyti
žmogaus anei žiburio,
        anei pavasario -
tik išdavikiškai
        gaudžia dangus...

Bet prisimeni:
        būrė žiniuonė iš delno
tau neramų gyvenimą,
        ilgą kelionę,
meilę:nelauktą,
        todėl-netikėtą...
...ir veidas giedrėja
        nuo tos minties - - -