vos atsikėlė ir pradėjo
kalti
o tai kraštutinumas?
pamaniau
sudžiūvus koja
gerai šoka
iš penkto aukšto
ar
aukščiau
pilve vilkai tik staugia
ir dainuoju:
šalelėj mūsų
upės, kloniai
kažkas ateina, aš sustoju
vis
daros šalta --
mezginiai vilnoniai
tiktai nemoku eit
į pasimatymus
vaidenasi drugiai
kaip plytos kartais krenta
ašaros
kaštoninė suknelė
ir
gerai--
nuo manęs slepiasi
pudruoti neplauti veidai
ir vėsių dūmų
pilni kambariai


melavau









