***

Po begalybės metų,
Kai visos erdvės susivienys
Ir išmintį su tobulybe
Ant pečių nešiosim,
Kituos matavimuos,
Kitoj erdvėj,
Kitokių Saulių šviesoje,
Tave vėl susirasiu.

Pagavęs mano
Sielos vyzdį
Prisiminsi
Kaip kadaise
Iš vienos lėkštės
Mes valgėme gyvenimą.

Praeitis ištirpusi garuos,
Idealusis laikas
Užmarins svajones,
Kurių mums netgi nereikės.
Ir būsime laimingi.

(1997)