Tobulas mąstymas

Tobulas mąstymas – kai nereikia mąstyti. Kai yra tokių, kurie už tave viską padaro, ko tik pageidauji, ir geriau. Dabar reikalingos tik geros akys, nes užtenka tik stebėti.

Prieiti prie tokios plastmasinės dėžės, pavadinimu kompiuteris, spustelti keletą klavišų, ir informacija – priešais tave, nuodugnių nuodugniausia. Paimti pulčiuką, spustelti, ir prieš tave kalbanti dėžė,  televizorius. Ten laksto daugybė nutrūktgalvių ir kažką porina. Įsijungti radiją ar muzikinį centrą (vadinkim tikrais vardais), ir yra, kas už tave kalba, dainuoja… Argi nepuiku? Juk pagaliau pildosi visų svajonė: atėjo laikas, kai galima nieko neveikti, kitaip tariant, tinginiauti. Tobulas mąstymas, rodos, pasiekė tobulybę.

- Bet, - ištarė Usonifuras, - kodėl fantastiniuose filmuose herojai skrenda į praeitį, kodėl jų kraštovaizdis toks niūrus, kodėl parašyta knyga vis dažniau imama į rankas?! Štai kur klausimas…

Ir jam atsakė tasai, kuris dėjosi esąs Usonifuro mokinys:

- Mokytojau, argi nesupratai, tobulas mąstymas vis labiau įsigali nukonkuruodamas dvasinį pasaulį, kuriam mes taip daug atidavėm laiko. Kad po truputį tampame šaltaisiais ginklais, su kuriais visi daro, ką tik nori daryti. Tobulas mąstymas išsigimė. Tegyvuoja šitoks tobulas mąstymas – girdžiu kiekvieno nuteistojo skundą kas sekundę.

- Įkvėpti žodžiai, pilni tuštybės, - atsakė jam Usonifuras.