vox celeste*

Pomirtiniais bokštais
užklota tamsa
apgaubia
karo lėktuvais
nuspalvintą dangų

Sielų kauksmai
gąsdina
iššautas kulkas
šūviai netyla
skrodžia akliną
tamsą

Minčių apkasai
subyra į
šipulius
išgirdus pabuklų
gaudimą

Kovos aukų -
kalnai.
"Kas dabar bus?
Visi į dangų
netilps"

*dangaus balsas