Katinas ant prancūziško stogo

Krebždena nagais,
Kaip lietus,
Stogą skardinį.
Skaičiuoja palanges
Aukštyn ir žemyn.
Vienuolika kartų per dieną.

Žmonės pastatė Eifelio bokštą.
Patys neužlipa – nagų negalanda.
O jis – pats nestatė, o užlipa.
Ir žvirblius rikiuoja.
Po tris ir po du.
Į dieną vienuolika kartų.

Žuvį nukniaukia,
Pieną palieja,
Siūlus sutaršo,
Ir kartas nuo karto
Puodynė sudūžta – netyčia.

Retkarčiais nukniaukia liūdesį.
Ir ilgesį išpila.
Švenčių dienom pelę pagauna
Ir nugalėtojo žingsniu
Pro Triumfo arką traukia.

O dabar stogą krebždena,
Kaip lietus, paviršių skardinį.

Mergaitė mamą timptelį už rankos:
Le chat sur le toit, maman!