Gudresnis

Tuštuma godžiai
traukė vis gilyn ir gilyn,

prarajos slidžiais koridoriais
pūkuose dū(k)stančią aistrą,

pro orlaidės tinklelio
mažytę akutę skverbėsi
šnarėdamas –

lyg vyturio plunksnos –
lyg naujienos telegrafo
laidais bėgdamos –

vėl atmintį drumsdamas
po liūties prašviesėjęs –
gudresnis
              – ne mūsų
                            vėl –