Dykuma nepereinama

O jeigu kas nors kada nors
Bet kokią fleitos melodiją
Pagautų išdžiūvusiomis lūpomis...

Pranašas Joga  prieš vėją
Taip kalbėdavo į dievus
Nieko nepaprasto - o vis dėlto,

O jeigu tu norėtum girdėti tuos
Būsimo lietaus lašus smėlyje,
Liūdname Paryžiaus akordeono garse...

Sausame lapų šlamėjime,
Verkė pranašas Joga į vėją -
Į akmens siena, į nebūtį.

Dykuma nepereinama. Ne.