Metafizika nesileidžia sveriama.
Šiandien sversiu dvigubus kraštutinumus,
vieną nuo kito palaipsniui atskyrus. Taigi
tie dvigubi kraštutinumai gali būti du sulipę
teiginiai, apvynioti tinklu ir vis bandantys
išsilaisvinti.
"O kodėl tinklu? " Klausė mokslininkų prototipai,.
Tinkle jie gali būti beveik laisvi, juk gali dar
ir kvėpuoti tiesos arba netiesos oru.
Bet taip jau yra, ar bent jau tas YRA egzistuoja
nebuvimo branduolyje.
Nebūtis šiuo atveju tik nebūna, savo branduolyje
vaisindama visokiausius "Yra",
arba daugialypius "nėra" . Taigi joks, net
mokslininkų protas negali dasikrapštyti
iki tų branduolių, todėl sukinėjasi aplink visokius Būties
ir Nebūties raizginius, tuos tinklus,
kuriais viskas dažniausiai ir būna apvyniota.
Turiu labai dailias svarstykles, kurios viską pasveria.
Kartais jos pasiskolina mano minčių,
lyg kuro, kurio reikia tam darbui.
Šiandien užsistovi absoliuti pusiausvyra,
pusiausvyra tarp pastovumo ir tiesiog užsistovėjimo.
Tarp jų yra toks skirtumas, kad užsistovėjimas turi pradžią, o pastovumas ne.
Tačiau niekas nežino, kas daugiau sveria,
ar pradžia, ar pabaiga. Todėl mane apgaudamos,
svarstyklės rodo visišką pusiausvyrą.