Šimtai tūkstančių
Mažų, mažyčių,
Krištolinių
Vandens lašelių varva...
Du bėga,
Du veja...
Bet vienintelis....
Jos akys
Padengtos sūriomis kaip jūra,
Šlapiomis dėmelėmis...
Jis sako,
Kad gyvenime
Nėra nieko blogesnio
Už....
Bėk!!
Tave vejasi!