Apie vietą laiką ir žmones

Nepavojingas, neveiksmingas, nekenksmingas (neskausmingas) kerštas – nepalūžti
(Usnis)


Apie žmones (du vyrus)

Jis sakė, kad gyveno geroje šalyje, geru laiku. Sakė, kad jį supo geri žmonės.
Aš manau, kad tiesiog senelis buvo geras žmogus.

Jis sakė, kad gyveno blogoje šalyje, kur žmonės turėjo elgtis priešingai, nei jie norėjo. Jis sakė, kad gyveno blogu laiku, kai žmonės buvo priversti išduoti save. Jis sakė, kad jį supo blogi žmonės, kurie prievartavo jo dūšią.
Aš manau, kad tiesiog kolūkio pirmininkas buvo baikštus žmogus.


Apie vietą

Kolūkio pirmininkas pats stovėjo prie sugriauto senelio namo ir jie kartu žiūrėjo, kaip traktoriai verčia senąsias obelis.
Senelis pasakojo, kad geriausia obelis buvo ta kampinė, jos saldiniai obuoliai buvo patys skaniausi (jis šypsojosi).
Kolūkio pirmininkas vos valdėsi neverkdamas, nes jis prisiminė, kaip pats, dar vaikas būdamas, ateidavo pas senelį skaniųjų obuolių prašyti.

Bet aukštesnioji valdžia nusprendė, kad senelio vienkiemis stovi per daug geroje žemėje, kad jo žemės bus paverstos ganyklom ir jose ganysis didelės šilkavilnių avių bandos.

Seneliui patiko šilavilnės avys – puikūs gyvuliai, nuostabi ir šilta jų vilna.
Kolūkio pirmininkas keikė valdžią, kad toji taip jį skaudina, versdama sulyginti senelio sodybą su žeme.

Taip senelis prarado savo namus.
Taip kolūkio pirmininkas gavo pagyrimą iš valdžios, kad gerai įvykdė penkmečio planą (avys buvo puikios, o jų vilna švelni it šilkas)


Apie laiką ir vietą

Purviną rudenį sudraskė keli saulės spinduliai

Senelis pakėlė galvą ir tyliai paprašė:
- Nuvežk mane namo.

Atvažiavome į pamiškę, kur kadaise buvo senelio sodyba. Namo vietoje kėpsojo keli akmenys, bet senolis ant jų neprisėdo. Jis patraukė per šlapią rudenišką žolę. Aš greit pamačiau, kur jis eina: iš saldinės obels kelmo stiebėsi gležna šakelė ant kurios droviai suposi žiedai.
- Ar žinai, vaike, kad medžiai kartais žydi ir rudenį? Kartais ir žmogus atsistoja prieš mirtį, vien tam, kad pareitų namo. Kartais laikas nieko nereiškia.


***

Nėra jokio laiko ir jokios vietos, jei nėra žmonių, kurie tai įvardintų. Vieta, laikas ir gyvenimas yra tokie, kokiais juos mato žmogus taigi jie tik atspindi žmogų, bet ne patys save.
Be žmogaus valios nėra nieko.