Korupcija! - šaukiau mikroautobuse, sumokėjusi du litus, bet negavusi bilieto. - Korupcija, RATUNKU, HELP!,- šaukiau pagalbos visomis kalbomis, kurias tą kartą galėjau prisiminti. Ir dar mirksėjau Morzės abecėlės ženklais.
- Ko jūs šaukiate, gerbiamoji,- paklausė bilietų pardavėjas, tuo metu įsitaisęs vairuotojo vietoje, o gal vairuotojas, atsisėdęs bilietų pardavėjo vietoje. Nežinau. Galų gale tai visiškai nesvarbu. Tai tik detalės. Aišku viena, jis sėdėjo priekyje. - Jūs norite pasivažinėti, ar jums reikia tik bilieto?
- Aišku, kad bilieto, asile, - atsakiau.
Ir jis padavė man bilieta. "Nors ir asilas, bet malonus" - pasiunčiau jam mintimis komplimentą.
O, jurgutėliau, tas nuo jo sklindantis kvapas!
Tikras PRIMOS kvapas!
Dievinu šį romantišką, tolimų praeities kelionių, kvapą.
Įsivaizduokite šoferiuką, bet atsiduodantį mentolu. Tikriausiai iškart žlugtų visas pervežimų verslas. Neduokdiev! Nebekeliaučiau niekur. Sėdėčiau namuose užsidariusi visas duris. Spintoje arba bufete.
Romantika, kelionės, nuriedančių į praeitį traukinių dundesys...
Juk tai Primos ir "soliarkės" kvapas!
Kvapas PRIMA!
- Sėskite, į savo vietą, važiuojame! - nutraukė mano nuostalgiškuosius pamąstymus gerai išrūkytas vairuotojo balsas.
- As niekur nevažiuosiu!!! - suspygau, - Gelbėkite, prievartauja! - su šiuo riksmu lūpose, ir mikroautobuso rankena rankose, aš išsiveržiau į laisvę. Pavyko. Ištrūkau. LAIMĖJAU!
- Gelbėkite, Prievartauja! - dar kurį laiką šūkčiojau eidama gatve, kol galutinai nusiraminau, susmilkus trečiai "Prima" cigaretei.
O Prima madona, aš savo pasiekiau!
Aš turiu nuosavą bilieta! Baltą nepanaudotą bileitą į praeiti.
Visada svarbu laiku išlipti!