...nesuprantama

Atsispiriu nuo žemės ir tyliai įsilieju
Į ryto rūką tirštą ir gaivinantį,
Užsidengiu dar vakaro vėsa ir išnykstu
Sunkioj rudens drėgmėj svaiginančioj...

Įsipinu į tankią žolę, nors seniai pageltusią,
Pasislepiu po garbanotais debesim,
Tada tampu nematoma net šviečiant saulei,
Negirdima tampu ir nesuprantama, tačiau gyva tavim

Įsiveržiu  ir sujaukiu be gailesčio
Tavo dienas-naktis taip skubančias,
Sugriaunu ir palaidoju įsisenėjusią ramybę
Ir išplintu tavo gyvenime kaip virusas.

Tada imi suprasti mano burtų reikšmę,
Tačiau nebesistengi išsilaisvinti ir bėgti.
Šypsodamasi palieku tave toj painiavoj įklimpusį
Ir išeinu kitų kankinti ir kerėti.

2004 04 28