po geltonu
stogu
užpustė laikas
daug
tuščių stiklų
o
už kiekvienos šukės-
vis labiau iškreiptas
vaizdas
***
už sapno
patalų
apsvaigo
vargšas miegas
nusinešęs
šūsnį paslapčių
paliko žmogų
vieną
***
užbraukytos kryžiukais
dienos
nusėdo
juodo ežero
dugne
jų ten nemato
netgi žuvys
nes jos per daug
giliai