palaimink ir atleisk

Gyvenime pilkas su liekančiais,
Palaimink mane greit išeisiančią,
Paberk žvyro ant ledo įkalnėse,
Papūsk vėju į nugarą nuokalnėse.

Atleisk už mintis mano purvinas,
Už darbus atleidimo prašyti nedrįstu,
Jiems žmonos protingos tegul atleidžia,
O man įrėžk ant kaktos – nebeklystanti.

Kad greitai įveikčiau tavo trasą,
Padėk man priartinęs išėjimo iš čia dieną,
Švari durų užtrenkti nespėsiu - vėlu jau,
Su atgaila geresnė netapsiu vis viena...

Juk niekam manęs tokios ir nereikia,
Kuri nuskubėjo slidžiais tavo vingiais,
Paleisk mane arba perkelk į priekį,
Man nieko nereikia. Paimk šitą mintį...

Palaimink mane, kad rami viską užbaigčiau.
Iš dulkės atvykus, į ją vėl sugrįšiu.
Ištrink mintyse visų liekančių viską,
Ką jie žinojo apie tą nebeklystančią....

2004 03 31