Te suskamba trimitai
kraujuotom šypsenom
mojuos kareiviai
iš meilės edelveisam
Ir uždanga pakils
matysime nerūpestingas
alpes, šilko suknios
ir galife fokstrotą.
Gražiausi arkebūzų maršai
mylimajai po langais
aistringi antausiai
ir berlyno griuvėsiai.
Aš Edelveisas,
Žydrasis mano angele,
nuskink, ir prisidėjusi prie gerklų,
kaip granatą, plėšydama
lapus kartok: "sprogsiu, nesprogsiu.... "