sulinkusiuose namuose ant portsigarinio stalo drėbteli vikšras...
ne sava valia, spėju. Turbūt siūlas nutrūko, kai jis bandė pasikasyti apvytusį, glebų kūnelį.
jo drėbtelėjimas buvo greitas. Mirtis taip pat. Scenarijus paprastas:
šlept-> aaaaa (jo Didenybė Spygusis A)-> trinkt (dažniausiai "tai" padaroma laikraščiu (tokia statistika)-> ir Pratisasis Feeee...
Buvo... nėra...
pabandžiau ir aš vikšru apsimesti. Tokiu gerybiniu. Susisukau į baltą pūkinę paklodę, siūlelį prie radiatoriaus prikabinau (pati nežinau kam). Ir pabandžiau pasikrapštyti pakaušį. Apsimečiau, kad niežti. Scenarijus panašus:
šlept (iš lovos)-> paniškasis mamos Aaa (labai ilgas ir nesveikas svekatai- ausų būgneliams tiek decibelų kenkia)-> ir plekšt plekšt man per žandus....
Sveika aš. Sveika. Ir tie baltais chalatais nereikalingi. Taip, mama, viskas gerai....
ilgai teko aiškintis. Dar ilgiau jaučiau užjaučiančius ir susirūpinusius žvilgsnius.
...chech..... kvaila, sakysit. Gal...
na ką gi, atsimerkit ir išsitieskit. Jūs teisūs...