38 gramai

Pamėginkime taip: mainau keturis mažus kristalus į du didelius.

Trisdešimt aštuoni gramai masės, iš kurios nulipdysiu žiedo akutę.
Sveriu labai atidžiai. Ar žinai, ką reiškia iš 39 gramų nugnybti tą vieną nereikalingą? Su viltimi žiūriu į mirgančius skaičius. Bingo, 38 gramai! Po ketvirto bandymo...
Ištiesk ranką, parodyk pirštus…nors, aišku, galiu ir, kaip tikra čigonė, tik pažvelgus į akis  pasakyti koks žiedas tau tiks.
…Grynos platinos su juodu ir mėlynu kristalu..

Šildau ir maigau tarp pirštų būsimą žiedo akutę. Masė raudona kaip kraujas.  Kaip aguonos žiedas. Kaip lūpos. Kaip Rytai. Kaip…užsigalvoju minutei. Turiu ikyrų įprotį apmąstyti žodžius.
Štai ir dabar, pergalvojusi ką reiškia raudona, pradedu mąstyti apie žiedo akį…
Gal turi devinto dydžio kristalų? Pasaulis per mažas, kad į visus kreiptumėmės “Jūs”. Belieka viena galimybė iš šimto… Todėl ir darau šį žiedą. Galėčiau vidinėje jo pusėje ką nors išgraviruoti, kokį nors burtažodį, palaiminimą, slaptą viltį. Bet į galvą šauna tik vienas vienintelis žodis “Benedictus” - tai reiškia “Palaimintasis”.
Pasaulis patiklus, kaip vinuko galvutė…
Be penkiolikos penkios. Laikas, kai belieka tik stebėti kristalus. Švelniai juos mygti į raudoną žiedo akį ir svajoti apie laimingą pradžią.

Nusistačiau žadintuvą šeštai ryto…. Jo  tiksėjimas toks garsus, kad rodos tvinkčioja smilkiniuose, bet pamažu su tuo susitaikau.
Pradedu tame tiksėjime įžvelgti net savotišką relaksą.
Turiu paslaptį – kairiosios akies dugne plaukiojančią mažytę žuvį. Kai su kuo nors kalbuosi akis į akį, uždengiu ją ranka kad neišsiduočiau.
Užgrūdinai mane savo nebuvimu…Taip smagiai pažaidėm slėpynėm, kad net pamiršau kaip atrodai. Todėl ir neradau tavęs. Turėjai pats išlįsti. Ir tu pasirodei.

Labanakt. Einu miegoti.
Rytoj ryte išgraviruosiu žiedą, nuvalysiu jį spiritu, perversiu šilkine skarele ir padovanosiu jį tau, mano palaimintasis.
38 gramus užkoduoto švelnumo, kad vos tik pažvelgusi atpažinčiau.