ne

žvaigždės nekrito iš dangaus,
ne,
taip nebūna,
tik didžiulis oranžinis mėnuo
lydėjo mus
į tamsą, per stingdantį rūką

žiogai necvirpė pievoj,
ne,
ko jiem cvirpti,
kai rasa jau iškrito,
mašinos ūžia
ant didelio juodo plento

draugas draugu netikėjo
ne,
vis kratė galvą,
priekaištavo dėl pamesto kelio
nė nepažvelgė
į priekį, kur rytas jau aušo