žvangės

po to žvangės gitaros –
vidurnakčio artojai suars ir suakės;
renku rakštis ir iš žemėlapio susisuku
žiūrono tūtą – Žemaitijoje ant traukinio
rytojus raitas iš rūko draiskanų išnyra;
autostradoje kerėtojai išsirenka aukas –
ir lietų surimuoja automobilio valytuvuose;
sparnu aplinkui Kernavės bažnyčią rėžia
ratą toks panašus į paukštį –
varpų sekmadienis ir karvė pamaldžiai
sužvangina grandinę; varpų sekmadienis,
o tau ant batų kaukši pasagėlės – pamaldžiai;
rodos, užmiršau kažką svarbaus –
ar kilo karas, ar iškrito rasos ant drabužių;
brazdena stygomis – ant rankų kraujo
nebelieka, nei kraujo imitacijos – užsikoduoja
randai, auga rievės; paspringstu – tauriausias
gėrimas nenumalšina vėjo, sausėjančio
gomuryje; po liežuviu tirpdyčiau žodį –
praturtėčiau; o dabar – dabar brendu
į prietemą – prapliumpa lyti ir varinėse
skulptūrų briaunose vanduo rūdija
nepasiekęs žemės; sakyčiau kad ruduo
Širvintą siaubia – bet iš tiesų tai pramanyta –
suars ir ją – ir mus po to
                                – po to ir vėl žvangės...