Užeik, rugsėji.

Pasirėmė saulutė į gelsvėjantį kalnelį, žvilgtelėjo nedrąsiai į nukabinusį nosį pilkį ir ėmė kvatotis:
- Kvailiuk, juk niekur aš neišvažiuoju, ką jūs čia išsigalvojot, aš ir rytoj, ir poryt, ir net žiemą su tavim veidrodėliais žaisiu.
- Prižadi? - šelmiškai sublizgino akimis žvairys ir nesulaukęs atsakymo, stryktelėjo ant nudžiūvusio rugio ir pradėjo skambinti varpeliais:
- Kulun kulun, rugsėji, užeik vidun…