mūkia žaloji

mūkia žaloji
virvė po kaklu apgraužta
ištinęs tešmuo
išsiilgęs sudiržusių rankų
kasdien išvaduojančių
nuo baltojo skysčio
ir prievolė tampa lengva
vis mūkia žaloji
nori papasakot daug
juk nežinia kada išsives
į nuošalų skerdžiaus sodelį
dar mūkia žaloji
virvė po kaklu apgraužta
ta pati
nuo kaimiško balkio
nurišta drebančiom rankom
atšalusį rytmetį
senolis rodos šypsojos
sustingusia šypsena
virvė po kaklu
mūkia žaloji