Kada nors.

Žiūri i mane daugybė akių povo plunksnose...
Pasiknisu kasdieniame krepšyje ir tarp daugybės saldainių popieriukų randu nedidelę knygutę..
Čia mano mintys. Mano beprotiški iš pasamonės išplaukę sakiniai ir keletas žalių pastebėjimų.
Citatos apie patriotizmą, laimę, rankas, pleiskanas...
Kaip visa tai atrodo beprasmiška, kai susiruošiau išeiti... Na, ko gero tai niekada ir neturėjo ypatingos prasmės... jei jau susiruošiau išeiti....
Nukraujavęs samtis vis atgyja, jo išgelbėtojas vanduo... o man nereikia gelbėtojų... juk tai popsas. Popso ir džiazo mišinys - arlekinas. Ar tai aš?
Padriki žodžiai, padriki darbai ir ilgesingas ruonio kauksmas autobuse....
- Neklausiu... viską žinau...
Grįšiu.