užtirpsta seni užtrauktuko dantukai

net šiltnamis tau nepadėtų
iškelti kojų iki žvakės -
liemuo gal nieko tokio
bet šlaunys tai per plačios -
išgąsdini dramblius
nutūpusius ant rėmų
tuščių nuo drobės ir dažų

po užpernai nuskinto derliaus
celofano
draikosi tik išnarų salelės
namo
draiskanos išbalusios
nesūdytais    neišraugtais
agurkais
odos kvapo
drožles šlamina

net plaštakos jau sulenda
į dubenį    prasmenga
sunkiai
besusuksiu dagtį
tavo numeris -
kojos krenta
gaudau naktį
orą
perplėšiu
skutus išlikusius
sudegti
išvirkščius pirštus lenkiu
atgal bandau
užsegti kur tamsiau
užslėpdavom žaizdas
ir raktą -
prastą lentą
šiltnamiui užremti
ima temti
glemžias gležnos virkštys
per kasas į galvą
vis dar šiltos
                      kirkšnys
spraudžiasi prie kaklo -
perkerpi yriu
vašką šąlantį
už panagių
sulauki naujo derliaus
iš visų jėgų
trauki nuodus čiulpi
ir vaitoji

net krauju paplūdusios lentos
šiltnamis
vėjo dantys
kanda langines ir rangos
celofano virkštys -
derlių teks pamiršti
gal dar kiek norėjosi pamiršti

tarp rūgšties agurkų miršti
rėmuose koriai
net tiršta
dusina
        apsunksta
                virsta
žvakė  tirpsta