Tai nebuvo sapnas

Apie trečią valandą ryto,
Pražydo stalas su vaišėmis.
Nusibaigė vargšas apsinuogėlis,
Nes jam buvo labai tvanku.

Persižegnojo langai saulei patekant,
Išsprūdo muilas šuns letenose.
Žiūrėjo paveikslas į priešingą sieną,
Negalvojo nieko, nereikėjo nieko.

Eglutė užrito savas akeles,
Kurių, deja, neturėjo.
Ant stulpo užlipęs gabalas
Smaginasi, nes jam gera.

Na, o po to karpis smigo žemėn,
Nes per daug jis buvo liaupsintas.
Žagsėjo paveikslas, jam nepatiko,
Bet tai ką su tuo muilu daryti?