Kiemas

Dar kartą, nelaimei, išsigandusi paties klausimo pagalvojau. Sraigė, vėžlys turi savo namus. Turi ir žmogus. Bet taip jau išeina, kad sraigei ir vėžliui kiemas yra bet kur, o žmogui?

Žmogus gali pasirinkti, ne taip kaip šiedu gyvūnai, kur jam gyventi. Turi bent dvi galimybes: gyventi daugiabutyje arba, jei leidžia galimybės, nuosavame name.

Jei jis gyvena daugiabutyje, tai ten ne tik ankšta, bet dar net išėjus kieman, šis tampa lyg ir visų šio namo gyventojų, - o jų yra ne vienas ir ne du. Kiemas čia yra lyg mažytis skruzdėlynas su daugybe gyvenimų, būtinai sekamas kokios nors budrios liežuvautojos. Jau nekalbant apie tai, kad po kiemą amžinai slankioja visokie prašalaičiai, dėl ko tu kaip ir neturi savo teritorijos.

Visgi, kai žmogus gyvena nuosavame name, turi privatų gyvenimą. Vien ką sako užrašas ant tvoros - “Piktas šuo”. Čia bet kas nekaišioja nosies, nėra šalia jokios liežuvautojos, galima įvairius daiktus palikti lauke – nepaims, esi pats sau šeimininkas, - gyveni kaip tau patinka.

- Taigi taigi. Nesaugu, kai esi atviroje erdvėje, - dar kartą pagalvojo pats Usonifuras. – Turbūt ne veltui išėję kieman bendruomeniniai šunys tuoj skuba pasižymėti savo teritorijas, į kurias kaip į privatų kiemą ne kiekvienam galima įeiti neatsiklausius.