Eilėraštukai iš rūsio

PROLOGAS

Rūsyje po namu gyvenu
Mintimis apie pirmą aukštą.
Niekada dar ten nebuvau pakilęs,
Nes bijau pakilti - bijau aukščio.

Bijau ir to, kuris kada nors
Nusileis į  šitą rūsį,
Paims mane už rankos
Ir nusitemps į viršų.

Įsivaizduoju tą akimirką,
Įsivaizduoju pirmą aukštą,
Bet iš tikrųjų,
Nežinau,
Kaip ten yra iš tikrųjų.

PIRMAS

Vamzdžių muzikos klausausi.
Kapsi čia pro vieną ausį,
čia pro kitą – gargaliuoja,
šniokščia, pyksta, aimanuoja.
Ir dalijas mintimis-
nebkapsėti naktimis.


ANTRAS

Ant ribos
nakties, dienos.
Ant ribos
baltų sapnų.
Ant ribos
vilties tavos.
Neribotai
gyvenu.


trečias

eilėraštukas
toks mažiukas, mažiukas.
Apie tai, kaip
suskambo skambutis,
ir nakties likutis
dingo neatsisveikinęs.


KETVIRTAS

Karšta čia Čikagoj, kaip pirty.
95 pagal Farenheitą;
pagal Celsijų trisdešimt penki.
Bet man nusispjauti ant visų,
ten  viršuje karšta, o čia rūsy vėsu.


EPILOGAS

Nespindėkite, žvaiždės taip ryškiai.
Neviliokit bemiegėm naktim.
Rytą dingusios, nebesugrįžkit
amžinosios šviesos paslaptim.

Ir nevirskite norais nukritusios,
o pavirskite ryto rasa.
Jums šypsosis gėlės nuvytusios,
Kai kvėpuosit žvaigždynų vėsa.
                                                  2004 birželis čikaga