sapnas

Aš skrendu, tarsi paukštė, naktiniais sapnų labirintais,
Kūnas lengvas lig pūkas ir plaka džiaugsmingai širdis.
Mano sapno gyvenimas, rožių žiedai apipintas,
Vandeny ir danguj  jų rasotų žiedų atspindys.

Aš skrendu ir džiaugiuos, kad galiu žydrą dangų pasiekti,
Debesėlio kepurė paglostyti švelniai ranka.
Aš laiminga kaip vaikas ir garsiai man norisi rėkti,
Nusileidus braidyt po rūku apdangstytas lankas.

Man taip gera... ir noriu, kad sapnas gražus nesibaigtų,
Kad pilka kasdienybė negrįžtų į mano namus....
Aš gyvenčiau sapne ir iš laimės galva mano svaigtų,
Nes gyvenimas čia, stebuklingai gražus irramus.

Ligi ryto skraidyčiau ir skrydžiai manęs nenuviltų,
Ir visai neliūdėčiau anapus ribos paliktu......
Netgi gal ir sparnus iki saulės priskridus apsvilčiau,
Nenorėčiau sugrįžt į pasaulį gyvų ir piktų.