malda devyntaškė

nelegalios ašaros
sulieja spalvotą pasaulį

nurimk, miegok, vaikeli
sapnais šilkiniais užsiklok
tiktai ant krašto negulėk

nes nusileidus saulei
pagriebs tave už kelio
jėga pilko vilkelio

pagriebs
nuneš miškan
ir paguldys
po krūmu laukiniu

taip ir augsi paklydęs
maitinsies laukimu
temstant vaikščiosi bėgiais
kurioj pusėj namai spėliosi
visokius vėjus sapaliosi

juk vagonėliai nežaisliniai

eli, mano eli,
pasigailėk vaikų

ir saugok nuo kalčių
kurių nejaučiu

efata