Kaminas prasižergęs
Dūmoja.
Pribirėjo sniegas į trobą,
Bet jo nebeliko.
Languose matosi gėlės,
Joms šalta.
Rąstai nedrėksta,
Jiems irgi šalta.
Žvakės vis dega,
Joms netrukdo.
Stalas nuo šalčio pasviręs,
Ir nieks nenutuokia,
Kad jei jis taip stovės
Visus metus,
Daiktai nukris ant žemės,
Jiems bus šalta.
Žvakės stovėjo prie stalo.
Priges ir kaminas,
Pribyrės sniego.
Nuo šaltų malkų
Jis niekur nedings.
O lange užšąlusios gėlės
Numirs pasibaigus šalčiui.
Joms tai netrukdo.
Jos vėl atsiras kitais metais,
Kai švelniai šildys žvakės.