Delnais glaudžiuos
prie šokančių medžių
voratinkliais atmintį
apraizgiusi ir paukščių
girgždančiuos sparnuos
klausau melodijos
neišsuptos lietaus.
Renku rugiagėlių
žiedlapius pievoje
ir sutraukytas stygas
vasaros žalių smuikų,
raminu drebulę –
apkabinu ilgesiu,
laukų takais įsilieju
į žeidžiantį tavo tylėjimą,
tarp šokančių medžių.