Sena suknelė

Trumpa,
    marga,
        suknelė,
platėjanti,
        lengva,
kiek daug naktų ji dūko,
apglėbusi mane…

Išbluko
    tonai,
          raštai,
pajuodo
        vidurys,
nutyso ir prairo
ir šonas kažkuris…

Užuojautai išreikšti
        jai žodžių
              nerandu
Išmesti į šiukšlyną?
Nostalgiškai gailiu…

Ak kuom pavirsta rūbai
        po metų kelerių!
Apsivelku iš lėto
  ir veidrodį
          stebiu.

Suknelė tykiai šaipos,
pridengusi mane:
Mieloji,
          atsipeikėk,
juk senome
          drauge…