Dvi akytės žvelgė tau į veidą
Ir norėjo lyg paklaust tave:
-Ar žmogus suranda savo laimę,
Ar jį saugo angelas sapne?
Bet akelės tiktai tyliai žiūri
Ir atrodo tuoj pravirks staiga.
Ak, kodėl pasauly žmonės būna
Žiaurūs ir kerštingi visada?
Vėl norėjote atimt svajonę,
Sudaužyti jausmą širdyje?
Vėl suteikti šimtą abejonių
Pravirkdyti ašara tyra?
Tavo akys nuramino sielą,
Netikėjau jų piktu žodžiu.
Ir išnyko šimtas abejonių,
Vėl svajonę radome kartu.
Vėl žiūrėjo spindinčios akytės,
Vėl tikėjau savo svajone.
-Taip, žmogus suranda savo laimę
Ir jį saugo angelas sapne.