Susvetimėjęs

Ne savo oru aš kvėpuoju
Jisai be galo griežtas savo tebūnie
Vėl svetimas mintis prie sienos išrikiuoju
Širdies nepasiekia traškėjimas ugnies.

Vien svetimas dienas lapeliai plėšomi uždengia,
Beveidžiai ir bebaimiai kaip budelio ranka
Net laikrodis prikaltas šalia kristaus žvengia
Ironiškai kukuodamas- pasaulio pabaiga.

Ir svetima mirtis nemandagiai nebeldžia
Geros dienos nelinki abejingai.
Visus išsiveda į teismą tiktai mane paleidžia-
Susvetimėjusiam gyvybes ratas nieko neskolingas