Į tave iš manęs per lietų

Dar šiandien ryte
Juos pašventinau
Amžinybe
Neskaityk jų.
Neliesk nė raidės.
Palik ten,
Kur yra,
Palik tam,
Kas jais pasirūpint turės.
Tai žodžiai lietui.
Tegul išplaus…
Aš tik noriu,
Kad jie nutekėtų…
Išgertų žemė šilkinė
Su suodžiais ir dulkėmis,
Ir nektaru,
Nukritusiu
Nuo bitės kojų.
Tie žodžiai apsidengtų
Žemės gelmių sidabru
Ir išgaruotų
Tyrutėliu lašu
Į padangę,
Kad galėtų
Pargriūt žemėn
Ant skruostų tavų
Išsitėkšti
Su gaivalingu lietum
Ir nupiešti
Tavo šypsnį
Varinį.

2002 04 18