„Tyliam jausme lesiojom reideles,
užslinkę ilgesio jutimai vis nerimo
kas, kad prabudo?..
- ne jutimams pasiduosim mes,
taip vis toli vienas nuo kito,
lyg per popieriaus plonumą...“
sunku įsivaizduoti "vėl" be kirčio, todėl, iškart kelia abejonių pirm. eilutės struktūra (fonetinė) 1; vakaro daina nori nenori,- užuomina į dainingą, vadinas, pakilią nuotaiką,- iškart klausimas, ar neiškrenta iš bendros eiliaus nuotaikos? 2; beje ir pasaka,- dalykas geras,- ramina (žr. 2) 3; ilgesys per klaidą neatsiranda,- įdomiai nuskambėjo, bet sunku patikėti,- natūraliai tave pagauna,- ir netgi jei per klaidą,- tyčia ją darai 4; priėjom prie nevilties,- ką gi,- lyg ir nematyti pakeliui nuorodų, įvaizdžių, ar bent būtų užsiminta nuotaika į tokią savijautą,- vadinas atsitiktinė 5; kas gaunas? nu,- nekliudė eilius,- ėjo praėjo pro šalį, tarkim kad rudens rūbais, bet iš akių nematyt,- vadinas nieko