keistas ačiū

Prisijaukinai mane
ir šildei, globojai, saugojai
šypsojais man
Prisijaukinai mane
ir berods
tik pamiršau tau pasakyt...

Ačiū,
kad parodei laukimą.
Užsiauginau jį lyg mielą veršiuką
blakstienom iki dangaus
ryto paukščiai
sparnais pjausto debesis
O aš šypsausi...
Ačiū,
kad išmokei šypsotis
ilgiau nei visada.

Ačiū,
kad parodei, kokie
skaidrūs gali būti jausmai...

Vaišinai mane
saldžiom tyliom svajonėm
lyg slyvom iš kaimo
lyg mėtų arbata be cukraus

Ačiū,
kad išmokei
tyliai nelaukti ryto
ilgai meluoti sau

... esu laimingiausia dabar,
nes išmokei baisaus ilgesio.