Šįkart Leonida prašovė pro šalį. Ėch ir vėl nesėkmė, jis ir vėl nusisuko nepamatęs tavo nuostabiųjų plaukų, beglamonėjamų vėjo, o tu juk taip tikėjais, neveltui, kaip tik šiai progai nusidažei juos raudonai.
Hmmm... o gal jam nepatinka raudonplaukės? Gal jį, kaip bulių, ši spalva erzina?.. Ne žinoma ir kaip galėjai būt, tokia nepastabi, juk jis niekad nesiriša raudono kaklaraiščio, nenešioja raudonų kojinių, nevažinėja raudonu automobiliu ir apskritai, vengia šios spalvos. Tačiau jis važinėja su žalia "Audi", tai gal tau reikėtų pabandyti žaliai?..
Visą vakarą plušai vonioje, kol dažei plaukus ir vėl, kaip vakar. Sėdėdama prie lango, už kurio lijo lietus, trepsėjai pirštais į palangę, laukdama rezultatų... 10 minučių - gal jau užteks?... ne, bus per daug blanki... 20 minučių - gal jau... ne dar truputį ir tikrai bus gerai... 30 minučuų - FINIŠAS, gana, skubi į vonią, plauniesi plaukus, džiovini, žvilgsnis į veidrodį, išgąstis, klyksmas... Negali būti, jie - mėlyni, juk jo automobilis tai žalias, ne, ne... Gal kažką negerai padarei, gal per ilgai laikei?.. Viskas aišku, kalti raudonieji, jie susimaišę su žaliais dažais pasidarė mėlyni, ach ta nelemta raudona, neveltui jis jos nemėgsta...