Nebent išimtis dėl meilės ir klastos

Ir vėl važiuojam lietumi
troleibusu be ūsų
taip gera, užsimerkiam,   čia
tarytum nė nebūtų mūsų

Šlapi plaukai ir mano batai
atrodo kaip viena spalva
kaip tavo senas aparatas
ir nuotrauka juodai balta

išplauna bet kokias reikšmes ženklų
jau, rodos, šimtmečiai paskendę gatvės,
o išsigelbėję tik aš ir tu
lyg pasislėpę gondoljerai nuo vienatvės.

Tarytum nesvarbu,
kad mūsų gondola
vis sukasi ir sukasi ratu -

įtraukta į sūkurio kūną, atsiduoda dugnu,
juk prisimenu aiškiai, kaip šiandien menu -
alaviniai kareiviai nežūva.